Informaciją parengė
Apmokėjimas už kasmetines atostogas

Straipsnis parengtas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2012.07.26 (atnaujinta 2015.01.24)

 

Dažnas darbdavys ar asmuo, atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą įmonėje, išleisdamas darbuotojus kasmetinių atostogų dvejoja, ar tinkamai taiko apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarką. Dažnai abejones darbdaviui sukelia darbuotojų išreiškiama valia, kuria siekiama, kad už kasmetines atostogas būtų apmokėta kitokia tvarka nei nustatyta įstatyme. Antra vertus, pagrįstos dvejonės darbdaviui gali kilti ir dėl skirtingos teismų praktikos.

   
Skirtingų kompetencijų teismai - skirtinga praktika

 

Ar galima tenkinti darbuotojo prašymą išleisti atostogų, pateiktą mažiau nei prieš tris dienas iki numatomos jų pradžios datos? Kaip tokiu atveju vykdyti įstatymo reikalavimą už atostogas mokėti prieš tris dienas? Ar galima tenkinti darbuotojo prašymą, kuriuo jis pageidauja atostoginius gauti kartu su atlyginimu? Ar darbuotojui dėl darbdavio vėlavimo sumokėti už atostogas nepageidaujant atostogų pratęsti jos pridedamos prie nepanaudotų kasmetinių atostogų? Tai klausimai, kurie dėl nevienodos teismų praktikos pagrįstai galėjo kilti darbdaviui.


Darbo kodekso (DK) 176 str. 2 d. numato, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.


Dar 2003 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pateikė poziciją, kad darbuotojui nepasinaudojus įstatymo suteikta galimybe prasitęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti atostoginius, laikoma, jog darbuotojas tokią teisę prarado. Apie darbuotojo atsisakytų pratęsti atostogų dalies pridėjimą prie nepanaudotų kasmetinių atostogų kasacinis teismas nepasisakė (LAT 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1059). Tokio išaiškinimo iš esmės laikėsi ir žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, be kita ko, spręsdami, kad darbuotojas, prašymą išleisti atostogų pateikęs vėliau nei prieš tris dienas iki atostogų, savanoriškai apriboja savo teises ir atsisako gauti darbo užmokestį už atostogas DK 176 str. 2 d. numatytu laiku.


Atostogų apmokėjimo tvarkos taikymo painumas atsirado Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) formuojant praktiką administracinėse bylose. Būtent LVAT buvo aiškiai nurodęs, jog DK 176 str. 2 d. nuostata išmokėti darbuotojui darbo užmokestį už kasmetines atostogas prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios yra imperatyvi ir teisės normos nenumato galimybės darbdaviui ir darbuotojui susitarti kitaip. Tokia nuostata reikštų, jog darbo sutarties šalys negali susitarti, kad darbuotojui atostoginiai bus mokami kartu su darbo užmokesčiu, darbuotojas tokios apmokėjimo tvarkos prašyti negali, o darbdavys privalėtų netenkinti minėto darbuotojo prašymo. Jeigu darbuotojas nepageidautų pratęsti atostogų dėl netinkamo apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos taikymo, atostogos būtų pridedamos prie nepanaudotų atostogų (LVAT 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2056/2010).


Kasmetinių atostogų apmokėjimo tvarkos taikymas dėl skirtingos bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų formuojamos praktikos tapo sudėtingu teisės aiškinimo klausimu. Siekiant vienodinti teismų praktiką ir teisingai išspręsti painų teisės aiškinimo klausimą, LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos sudėtimi 2012 m. gegužės 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012.


Darbo kodekso 176 straipsnio taikymas - diskrecija ar imperatyvas?

 

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo bei įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti įstatyme nustatytais terminais. Jei darbuotojui tinkamai vykdant savo pareigas užmokestis už kasmetines atostogas neišmokamas DK 176 str. 2 d. nustatyta tvarka, darbuotojas gali pareikšti pageidavimą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti.


Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl darbuotojas, siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Akivaizdu, kad tokią valią darbuotojas gali išreikšti ir dar realiai neprasidėjus atostogoms, bet jau egzistuojant jų apmokėjimo tvarkos pažeidimui. Jeigu darbuotojas pageidavimo pratęsti atostogas neišreiškė, vadinasi, jis įstatymo suteikta teise pasinaudoti nenori. Tokiu atveju, nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją. Kartu tai reiškia, kad nepratęstos atostogos nepridedamos prie kasmetinių.


Teisėjų kolegija konstatavo, kad darbo sutarties šalys gali susitarti tiek dėl prašymo suteikti atostogas pateikimo terminų, tiek dėl apmokėjimo tvarkos
. Šalių susitarimas gali būti išreikštas tiek raštu, pavyzdžiui, prašyme nurodant, kad darbuotojas sutinka gauti apmokėjimą už kasmetines atostogas kartu su atlyginimu (ar kitu laiku), tiek konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, darbuotojui pateikiant prašymą dėl atostogų likus vienai dienai iki jų pradžios, o darbdaviui tokį prašymą tenkinant. Tokiu atveju šalių veiksmai atskleidžia jų suderintą valią nukrypti nuo DK 176 str. 2 d. įtvirtintos taisyklės ir nustatyti individualią apmokėjimo tvarką.


Akivaizdu, kad pateikdamas prašymą dėl atostogų likus trims ir mažiau dienų iki jų pradžios, darbuotojas suvokia, kad darbdavys negalės įgyvendinti pareigos už jas apmokėti DK 176 str. 2 d. nustatytais terminais, ir, pasirinkdamas tokį savo veikimo būdą, su kitokia apmokėjimo tvarka sutinka. Taip darbuotojas išreiškia valią atsisakyti teisės reikalauti, kad šiuo pagrindu kasmetinės atostogos būtų pratęsiamos, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Darbuotojo veiksmai dėl atostogų prašymo pateikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų pradžios laikytini ne jo kalte, o valios išraiška nukrypti nuo įtvirtintos apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos.


Taigi apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarka vertintina ne kaip imperatyvi taisyklė, o kaip galimybė darbo sutarties šalims susitarti, kada bus mokami atostoginiai. Be to, nuo šiol teisinga laikytina pozicija, jog darbdaviui laiku neapmokėjus už kasmetines atostogas ir darbuotojui nepasinaudojus savo teise atostogas pratęsti, jos prie nepanaudotų atostogų nepridedamos.

 

Susijusi informacija

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     www.ilawfirm.lt

 

 

line

Autorius

Dr. Tomas Bagdanskis, advokatas, Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

Paslaugos