Informaciją parengė
Atostogų suteikimas
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2013.11.04 (atnaujinta 2015.01.26)

 

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) numato, kad darbuotojams gali būti suteikiamos dviejų rūšių atostogos: kasmetinės ir tikslinės, kurios dar skirstomos į tam tikras rūšis (LR DK 178 str.). Pabrėžtina, kad atostogos yra darbuotojo konstitucinės teisės į tinkamą poilsio laiką sudedamoji dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 str. įtvirtinta kiekvieno dirbančio žmogaus teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, mokamas kasmetines atostogas.

 

Kasmetinės atostogos

 

Kasmetinės atostogos - tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Kasmetinės atostogos yra minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Atkreiptinas dėmesys, kad kasmetinės atostogos yra suteikiamos kalendorinėmis dienomis. Tai reiškia, kad į kasmetinių atostogų trukmę įskaičiuojami ir savaitgaliai.


Tačiau LR DK 165 str. 1 d. numatyta, kad į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos šventinės dienos. Išsamus šventinių dienų sąrašas numatytas LR DK 162 str.

 

Taigi, jeigu darbuotojas prašo suteikti, pavyzdžiui, 14 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogas nuo vasario 12 iki vasario 25 dienos, pavyzdžiui, nurodydamas tokį kalendorinių dienų skaičių ir tikslų norimą kasmetinių atostogų laikotarpį, tokiu atveju situaciją galima vertinti dviem variantais:
1) arba darbuotojas į darbą grįš ne vasario 26 dieną, bet vasario 27, nes į jo atostogų laikotarpį pateko viena šventinė diena (vasario 16 diena), laikant, kad darbuotojas nuo vasario 12 d. iki vasario 26 d. išnaudojo 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų;
2) arba darbuotojas į darbą grįš vasario 26 d., laikant, kad darbuotojas nuo vasario 12 d. iki vasario 25 d. išnaudojo 13 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.
Taigi siekiant išvengti ginčų, suteikiant kasmetines atostogas darbuotojui, patartina įsakyme tiksliai nurodyti tiek aiškų suteiktą kasmetinių atostogų kalendorinių dienų skaičių, tiek ir aiškų kasmetinių atostogų laikotarpį.


Kasmetinės minimaliosios atostogos


LR DK 166 str. nustato, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra dvejopa:


1) 28 kalendorinės dienos visiems darbuotojams;


2) minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliems darbuotojams ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

 

Svarbu akcentuoti tai, kad darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos ir kasmetinių atostogų trukmė nustatoma kaip ir dirbantiems visą darbo laiką (LR DK 166 str. 3 d., 146 str. 3 d.).


Kasmetinės pailgintos atostogos

 

Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai (LR DK 167 str.).


Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo" patvirtintas tam tikrų kategorijų darbuotojų sąrašas, kurie turi teisę į kasmetines pailgintas atostogas ir nustatyta konkreti pailgintų atostogų trukmė kiekvienai darbuotojų kategorijai. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys skubią medicinos pagalbą, kai tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, turi teisę turėti 37 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, o, pavyzdžiui, orlaivių vadai, pilotai, navigatoriai, skraidantieji inžinieriai, skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai turi teisę turėti 58 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, jeigu bendras skrydžių laikas - ne mažiau kaip 350 valandų per metus.


Kasmetinės papildomos atostogos


LR DK 168 str. nustato, kad kasmetinės papildomos atostogos yra papildomos kalendorinės dienos, kurias įstatymas leidžia pridėti prie darbuotojo minimalių kasmetinių atostogų tais atvejais, kai jis dirba tokiomis darbo sąlygomis, kurios neatitinka normalių darbo sąlygų, už ypatingą darbo pobūdį bei už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo" reglamentuota, kokiais atvejais yra suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos bei jų trukmė:


1) už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, - darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius), kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, suteikiama iki 5 kalendorinių dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų jie dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos atostogos, t.y. tuo atveju, jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 80 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 kalendorinės dienos, nuo 60 iki 80 procentų - 4 kalendorinės dienos, nuo 40 iki 60 procentų - 3 kalendorinės dienos, nuo 20 iki 40 procentų - 2 kalendorinės dienos, iki 20 procentų - 1 kalendorinė diena.


2) už ypatingą darbų pobūdį skiriamos 2 papildomų kasmetinių atostogų dienos.


3) dažniausiai papildomos kasmetinės atostogos darbuotojams suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą darbovietėje - darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, skiriamos 3 kalendorinės dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje - 1 kalendorinė diena. Taigi, jeigu darbuotojas (kuris turi teisę į minimalias 28 dienų kasmetines atostogas) nepertraukiamai dirba įmonėje 15 metų, jis turi teisę turėti 32 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. (28 minimaliųjų kasmetinių atostogų ir 4 papildomų kasmetinių atostogų dienas). Analogiška situacija bus su darbuotojais, kurie turi teisę į 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, t.y. jeigu nepertraukiamas darbo stažas įmonėje siekia 15 metų, darbuotojas turės teisę į 39 kalendorinių dienų kasmetines atostogas.


Darbo ar kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos.


Taigi, kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba kasmetinės minimaliosios atostogos ir prie jų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.


Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas turi teisę į 37 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogos ir jo nepertraukiamasis darbo stažas įmonėje yra dešimt metų. Taigi šiam sveikatos priežiūros specialistui priklausytų papildomos 3 kalendorinės kasmetinių atostogų dienos. Tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jam galėtų būti skiriamos arba pailgintos kasmetinės atostogos (37 kalendorinės dienos) arba minimaliosios atostogos, prie kurių būtų pridedamos papildomos 3 kalendorinės dienos (31 kalendorinė diena), tačiau pastarasis pasirinkimas darbuotojui būtų nenaudingas, kadangi jam sutrumpėtų bendra kasmetinių atostogų trukmė. Tačiau jeigu tas pats sveikatos priežiūros specialistas, turintis teisę į 37 kalendorinių dienų trukmės kasmetines atostogas, vienas augintų vaiką iki 14 metų ir jo nepertraukiamo darbo stažas įmonėje būtų 10 metų, jis turėtų teisę į 38 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Vadinasi, tai būtų ilgesnė atostogų trukmė nei jam priklausančių kasmetinių pailgintų atostogų.


Kiekvienu konkrečiu atveju darbuotojas turi pats suskaičiuoti, kokiomis kasmetinių atostogų rūšimis jam palankiau pasinaudoti.


Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

 

LR DK 169 str. 1 d. numatyta, kad už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.


LR DK 169 str. 3 d. numatyti tam tikri atvejai, kai už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos ir anksčiau nei po šešių darbo mėnesių: moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. LR DK nedraudžia ir kitiems darbuotojams, nenurodytiems įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje, prašyti kasmetinių atostogų anksčiau nei po šešių darbo mėnesių. Šiuo atveju, ar kasmetinės atostogos bus suteiktos, priklausys nuo darbdavio ir darbuotojo susitarimo.


Pažymėtina, kad teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi asmenys iki aštuoniolikos metų bei nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.


Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.


Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje.


Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.


Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.


Taigi, net esant įmonėje sudarytam atostogų grafikui, minėti asmenys turi teisę teikti prašymus ir darbdavys turėtų suteikti kasmetines atostogas jų pasirinktu laiku, nepaisydamas sudaryto kasmetinių atostogų grafiko.


LR DK 170 str. numatytas sąrašas laikotarpių, už kuriuos darbuotojams yra skiriamos kasmetinės atostogos. Kasmetinės atostogos skiriamos už darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, tačiau įstatymu yra nustatyti laikotarpiai, už kuriuos darbuotojui priklauso kasmetinės atostogos, nors šis ir nedirba. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:


1) faktiškai dirbtas laikas;


2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;


3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų;


4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;


5) mokamos kasmetinės atostogos;


6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;


7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems;


8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;


9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;


10) teisėto streiko laikas;


11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.


Kasmetinių atostogų apmokėjimas


Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.


Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.


Svarbu pažymėti, kad kasmetinės atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tačiau vidutiniu darbo užmokesčiu apmokamos tik jų laikotarpiui tenkančios darbuotojo darbo dienos.


Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Pinigine kompensacija negali būti keičiamos visos kasmetinių atostogų rūšys. Darbuotojas privalo realiai pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise į kasmetines atostogas ir nebandyti susitarus su darbdaviu jų pakeisti pinigine kompensacija.

 

Nutraukiant darbo sutartį darbuotojas turi teisę iki atleidimo dienos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, tada jo atleidimo diena yra perkeliama į pirmą dieną po šių atostogų pabaigos. Tačiau darbuotojas gali atsisakyti šios galimybės ir jam bus sumokama tik piniginė kompensacija ir kasmetinės atostogos suteikiamos nebus. Kitais atvejais pasirinkti galimybės nėra, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas atleidžiamas dėl darbo drausmės pažeidimo, jam visada sumokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, o jos nėra darbuotojui nesuteikiamos LR DK 175 str. numatyta tvarka.

 

Svarbu pastebėti, jog nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pasikeis reglamentavimas dėl atleidimo datos nukėlimo darbuotojo pageidavimu suteikiant nepanaudotas kasmetines atostogas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo nutraukiant darbo teisinius santykius. Po 2015 m. gruodžio 1 d. atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu darbuotojas atsisakys nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimo, jam bus išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bus išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Kita vertus, jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

 

Pavyzdžiui, jei darbuotojui priklauso 28 kalendorinių dienų minimaliosios kasmetinės atostogos, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. kompensacija jam turėtų būti išmokama ne daugiau kaip už 84 kalendorines dienas kasmetinių atostogų (LR DK 177 str. 2 d.), arba kasmetinės atostogos suteikiamos nukeliant atleidimo datą (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), tačiau ne daugiau kaip 84 kalendorinėmis dienomis (LR DK 175 str. redakcija nuo 2015-12-01), jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.

 

Pažymėtina, kad darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

 

Tikslinės atostogos


Tikslinės atostogos, kaip nurodo jų pavadinimas, yra suteikiamos tik tam tikram tikslui atsiradus ir tik tiems darbuotojams, kurie įgyja į jas teisę įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka. Kitaip tariant, nors teoriškai teisę į šias atostogas gali įgyti kiekvienas darbuotojas, bet gali būti, kad darbuotojui niekada neatsiras aplinkybių, kurios leistų pasinaudoti kuria nors tikslinių atostogų rūšimi.


LR DK nustato išsamų tikslinių atostogų sąrašą: nėštumo ir gimdymo; tėvystės; vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti ir nemokamos atostogos. Toliau plačiau aptariamos tik nemokamos atostogos ir jų skyrimas.


Nemokamos atostogos


Darbuotojai šių atostogų prašo susiklosčius atitinkamoms jų asmeninio gyvenimo ar kitokioms svarbioms aplinkybėms. LR DK numatydamas atvejus, kada tokios atostogos turi būti suteikiamos, juos sieja su tam tikrais tikslais ar atvejais. Darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas, jeigu to reikalauja darbuotojas, esant vienam iš LR DK nurodytų priežasčių. LR DK 184 str. numatyta, kad darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:


1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki 14 kalendorinių dienų;


2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų - iki 30 kalendorinių dienų;


3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;


4) neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;


5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;


6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;


7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;


8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.


Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.


LR DK nurodomi tik tie atvejai, kada darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas prašant darbuotojui. Manytina, kad kitais atvejais darbuotojas gali naudotis nemokamomis atostogomis tik susitaręs su darbdaviu. Taigi tais atvejais, kurie išvardyti LR DK, darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas, o visais kitais atvejais - gali, bet neprivalo tenkinti darbuotojo prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo. Pabrėžtina, kad pats darbdavys jokiais atvejais negali siūlyti ar versti darbuotoją išeiti nemokamų atostogų.

 

Susijusi informacija

1. Apmokėjimas už kasmetines atostogas (straipsnis)

 

 

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

2. Vyriausybės nutarimas Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo"  

3. Vyriausybės nutarimas Nr. 497 „Dėl kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo"

 

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     www.ilawfirm.lt  

 

 

 

 

 

 

 

 

line

Autorius

Artūras Tukleris, teisininkas, Advokatų profesinė bendrija "iLaw"

Paslaugos