Informaciją parengė
Darbo laikas
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2013.09.01 (atnaujinta 2015.01.26)

 

Darbo laiko struktūra

Pagrindinės nuostatos, reguliuojančios darbo laiką Lietuvoje, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) XIII skyriuje. LR DK 142 str. numato, kad darbo laikas - tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti šiam laikui prilyginti laikotarpiai. LR DK 143 str. apibrėžia darbo laiko struktūrą ir nurodo, koks laikas įeina į darbo laiką ir koks neįeina.


Į darbo laiką įeina šie laikotarpiai:


-  faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
-  tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
-  laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;


-  pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
-  privalomų medicininių apžiūrų laikas;
-  stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;


-  nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
-  prastovos laikas;
-  kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.


Į darbo laiką neįskaitoma:


-  pravaikšta;
-  neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
-  valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;


-  nedarbingumo laikas;
-  pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;
-  kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

 

Darbo laiko trukmė ir rūšys

 

Darbo savaitės trukmė


Kalbant apie darbo laiko trukmę bei režimą, reikia pasakyti, kad remiantis LR DK nuostatomis, Lietuvoje nustatoma penkių darbo dienų savaitė. Galimybė nustatyti ilgesnę - šešių dienų - darbo savaitę yra įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma.


Normalus darbo laikas


Nepriklausomai nuo darbo dienų per savaitę skaičiaus, normalus darbo laikas per savaitę yra 40 valandų. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų. Darbuotojų, kurie dirba keliose darbovietėse arba toje pačioje darbovietėje yra sudarę susitarimą dėl papildomo darbo, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Pažymėtina, jog LR DK 147 str. 6 d. numato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

 

Svarbu paminėti, jog tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos (LR DK 144 str. 4 d.). Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintas darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas.


Sutrumpintas darbo laikas

 

Sutrumpintas darbo laikas yra įstatymų (LR DK bei kitų teisės aktų, pvz. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu) numatytais atvejais tam tikrų kategorijų darbuotojams nustatytas trumpesnis negu normalus darbo laikas.

 

1. Sutrumpintas darbo laikas yra nustatomas asmenims iki aštuoniolikos metų - pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas:

-  jauni asmenys nuo 16 iki 18 metų gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą skaičiuojant kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;

-  asmenys iki 16 metų gali dirbti iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).

 

2. Asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 568 patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka.

 

3. Asmenims, dirbantiems naktį, vadovaujantis LR DK 154 straipsnio nuostatomis.

 

4. Darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laikas trumpinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtinta darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka.


Ne visas darbo laikas


LR DK reglamentuoja ne visą darbo laiką. Tai laikas, trumpesnis už normalų darbo laiką, bet, skirtingai nuo sutrumpinto darbo laiko, nustatomas ne pagal teisės aktų reikalavimus, o darbuotojo ir darbdavio susitarimu arba darbuotojui tam tikrais atvejais pareikalavus, kaip tai numatyta LR DK 146 str. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Už ne visą darbo laiką apmokama proporcingai dirbtam laikui.


Dažnai girdima, kai darbuotojai sako, jog dirba „puse etato" ar „trečdaliu etato". Tai yra ne visas darbo laikas, kuomet, lyginant su normaliu darbo laiku (40 valandų per savaitę arba 8 valandos per dieną), darbuotojas dirba mažiau, pvz., 20 ar 10 valandų per savaitę. Nustatant ne visą darbo laiką yra sudaroma galimybė plėtoti darbą ne visą darbo dieną ir prisidėti prie lankstaus darbo laiko grafiko organizavimo bei atsižvelgti į darbuotojų bei darbdavių reikmes.


Naktinis darbas


Naktiniu darbu yra laikomas darbas, jeigu bent trys darbo valandos tenka nakties laikui. Pagal LR DK nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Tai reiškia, kad maksimali darbo pamainos naktį trukmė yra 7 valandos, tačiau darbuotojui apmokama už visas darbo valandas. Nakties darbo trukmė netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį (LR DK 154 str.), pvz., darbuotojas yra priimamas dirbti naktiniu sargu ar budėtoju patalpose. Pažymėtina, kad naktinis darbas yra susijęs su didesne rizika asmens sveikatai, todėl LR DK 154 str. 3 d. yra numatytas draudimas dirbti naktį asmenims, kurie yra iki aštuoniolikos metų ir darbuotojams, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.


Neįgalieji, jeigu jiems dirbti nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, darbuotojai, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, gali būti paskirti dirbti naktį tik jų sutikimu.


Viršvalandinis darbas


Viršvalandiniu darbu laikomas darbo laikas, viršijantis normalų darbo laiką (t.y. 40 valandų kassavaitinio darbo laiko trukmę), sutrumpintą darbo laiką ar ne visą darbo laiką. Tai reiškia, kad yra viršijamas konkretaus darbuotojo įstatymu, kolektyvine ar individualia darbo sutartimi nustatytas darbo laikas. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandiniu darbu laikomas darbo laikas, kuris per apskaitinį laikotarpį viršija nustatytą kassavaitinį ar sutrumpintą darbo valandų skaičių.


Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandžius išimtiniais atvejais, kurie yra numatyti LR DK 151 str., taip pat gavęs rašytinį darbuotojo sutikimą. LR DK numato tam tikras asmenų kategorijas, kuriems draudžiama skirti dirbti viršvalandžius (DK 150 str. 3 d.) bei kategorijas asmenų, kurie gali būti skiriami dirbti viršvalandžius tik gavus jų sutikimą (150 str. 4 d.).


Viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip 180 valandų per metus (LR DK 152 str. 1 d.).


Maksimali darbo savaitės trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnė nei 48 valandos per savaitę (LR DK 144 straipsnio 3 dalis). Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (LR DK 149 straipsnio 1 dalis).


Darbo kodeksas darbdaviui nustato pareigą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

 

Darbo laikas švenčių dienų išvakarėse bei švenčių ir poilsio dienomis


Atskirai paminėtina, kad darbuotojams, dirbantiems normalaus arba ne viso darbo laiko režimu, prieš šventinę dieną einanti darbo diena/pamaina trumpinama viena valanda, t.y. šie darbuotojai dirba trumpiau, bet darbo užmokestis jiems mokamas toks, koks būtų mokamas išdirbus visą nustatytą darbo laiką. Ši darbo laiko trumpinimo garantija netaikoma darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką, t.y. šie darbuotojai, nors jų darbo diena/pamaina eina prieš šventinę dieną, skirtingai nuo kitų darbuotojų, turi dirbti tiek laiko, kiek numatyta jų darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ar darbo laiko grafikuose. Taip pat paminėtina, kad esant šešių dienų darbo savaitei, prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.


Dirbti poilsio ir švenčių dienomis paprastai yra draudžiama, t.y. leidžiami tik LR DK aiškiai numatyti darbai. Tokiais darbais laikoma: darbai, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos); darbai, būtini gyventojams aptarnauti; neatidėliotini remonto ir krovos darbai.


LR DK numato reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą dirbti poilsio ar švenčių dienomis, jei šis darbuotojas yra nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris; darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų; darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; asmuo iki 18 metų.

 

 

Susijusi informacija

1. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (pavyzdys)

2. Viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio ir švenčių dienos (straipsnis)

 

 

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

2. Vyriausybės nutarimas "Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo"

3. Vyriausybės nutarimas „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo"

 

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     http://www.ilawfirm.lt/

 

 

 

 

line

Autorius

Artūras Tukleris, teisininkas, Advokatų profesinė bendrija "iLaw"

Paslaugos