Informaciją parengė
Studento praktika įmonėje
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2012.04.11 (atnaujinta 2015.01.26)

 

Darbdaviams aktualūs klausimai dėl studento-praktikanto darbo įforminimo ir darbo apmokėjimo, kitų praktikos atlikimo sąlygų.


Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais jeigu studijų programoje numatyta studentų praktika, įmonė, studentas bei aukštoji mokykla sudaro praktinio mokymo sutartį, o pavyzdinę sutarties formą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi priimant studentą praktikai privaloma studento praktinio mokymo sutartis. Šios sutarties formą patvirtino Švietimo ir mokslo ministras (2011 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. V-637). Tam, kad įmonėje studentas galėtų atlikti praktiką, būtinos šios sąlygos:


1) mokymosi įstaigos studijų programose turi būti numatyta studentų praktika;
2) įmonė turi gauti iš studento mokymosi įstaigos studento praktinio mokymo sutartį;
3) turi būti pasirašyta trišalė praktinio mokymo sutartis tarp mokymosi įstaigos, įmonės ir studento;
4) sutartis turi būti įregistruota aukštojoje mokykloje.

 

Praktinio mokymo sutarties sąlygos

Kadangi praktinio mokymo sutartis yra vienas iš pagrindinių dokumentų, įteisinančių įmonės ir studento-praktikanto santykius, svarbu aptarti reikalavimus, keliamus šiai sutarčiai:


1) studentas atlieka praktiką, jeigu tai yra numatyta studijų programoje;
2) universitetas su įmone ar įstaiga suderina siunčiamų studentų praktikos tikslą, numatomus rezultatus ir praktikos trukmę;
3) įmonė užtikrina, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;
4) įmonė įsipareigoja organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus, užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias darbo sąlygas, esant reikalui aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais;
5) įmonė įsipareigoja skirti studentui su studijų bei praktinio mokymo specifika susijusias užduotis bei užtikrinti, kad nebūtų skiriamos su studijų bei praktinio mokymo specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti;
6) įmonė turi teisę leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas dalyvaujant gamyboje arba teikiant paslaugas, tik tais atvejais, jeigu priimanti organizacija sudaro su studentu trumpalaikę darbo sutartį.

 

Norime pabrėžti, kad Švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje sutartyje nėra sąlygos, jog įmonė privalo mokėti praktikantui arba jo mokymosi įstaigai atlyginimą už praktikanto atliekamą praktiką, t. y. už dirbtą darbą. Tai reiškia, jog studentų praktika, jei laikomasi aukščiau minėtų sąlygų, yra neatlygintina. Taip pat reikėtų paminėti, kad šio santykio šalims nėra draudžiama susitarti dėl praktikanto darbo apmokėjimo sudarant trumpalaikę darbo sutartį.

 

Trumpalaikė darbo sutartis

Studentui-praktikantui galima pavesti savarankiškai atlikti tam tikras užduotis, dirbti tam tikrą darbą tik tuomet, jei su juo sudaryta trumpalaikė darbo sutartis. Jei tokia darbo sutartis nesudaryta, studentą-praktikantą turi prižiūrėti įmonės atstovas, pagelbėti jam dirbant pavestus darbus. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui. Sudarant praktinio mokymo sutartį joje turi būti įrašyti studento praktikos trukmė. Vadinasi, studento praktika, kai jis savarankiškai atlieka jam pavestas funkcijas gamyboje ar teikiant paslaugas, neturėtų trukti ilgiau kaip 2 mėnesius, tačiau galimas ir toks atvejis, kai, pvz., iš pradžių studentas atlieka neatlygintiną praktiką prižiūrimas įmonės atstovo, o likus dviems mėnesiams iki praktikos pabaigos sudaroma trumpalaikio darbo sutartis, pagal kurią studentas dirba savarankiškai ir gauna už tai atlygį.

 

Nelegalus darbas

Aptariant atvejį, kai įmonė nori laikinai suteikti darbą studentui, o pastarasis siekia laikinai padirbėti įmonėje, kad įgautų darbinės praktikos, tačiau tai nėra numatyta studijų programoje, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju negali būti sudaroma studento praktinio mokymo sutartis. Vadinasi, norint įteisinti tokio studento darbą įmonėje, turėtų būti sudaroma darbo sutartis. Priešingu atveju įmonei galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už nelegalų darbą (nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris, esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą). Pridursime, kad Darbo kodekso 99 str. 3 dalyje įstatymo leidėjas suformulavo įsakmią taisyklę, nustatančią, kad darbdaviui draudžiama leisti dirbti darbuotojui, kol nėra su juo pasirašyta darbo sutartis, jam nėra įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius ir nėra išduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas.

 

Pažymėtina, kad yra buvę atvejų, kai be trišalės sutarties, tačiau esant darbdavio ir studento susitarimui, tokia praktika nebuvo laikoma nelegaliu darbu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika). Pabaigdami paminėsime, kad LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnyje nurodyta, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį skiriama nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už minėtą pažeidimą, - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

 

Taigi matome, jog sankcijos už nelegalų darbą yra nemažos.

 

Savanoriška praktika

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau - Užimtumo rėmimo įstatymas) pakeitimai, kuriais įteisinta paprastesnė praktikos atlikimo tvarka, kuri nepakeitė reglamentavimo dėl studento praktikos įmonėje, tačiau tam tikra prasme jį papildė, t.y. buvo įteisinta nauja užimtumo rėmimo priemonė - savanoriška praktika, kurios įteisinimo tikslas iš esmės yra sudaryti sąlygas jauniems asmenims nuo 16 iki 29 metų įgyti praktinių įgūdžių savarankiškai sudarant dvišales sutartis su juridiniu asmeniu. Reglamentavimas dėl studento praktikos įmonėje nepasikeitė, tačiau įteisinus savanorišką praktiką minėtais pakeitimais, asmenims, net ir nesantiems studentais, sudarytos palankesnės sąlygos be jokių trečiųjų asmenų (aukštosios mokyklos, darbo biržos) sudaryti dvišales praktikos sutartis ir atlikti įmonėje praktiką, siekiant įgyti atitinkamų paktinių darbinių įgūdžių. Žinoma, įstatyme įtvirtinti tam tikri saugikliai, kad savanoriška praktika nebūtų piktnaudžiaujama, ir kad tai nebūtų priemonė paslėpti nelegalų darbą.


Pagal užimtumo rėmimo 341 straipsnį, darbingi asmenys nuo 16 iki 29 metų gali sudaryti dvišalę savanoriškos praktikos sutartį su juridiniu asmeniu pagal patvirtintą savanoriškos praktikos sutarties formą, laikydamiesi Užimtumo rėmimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-13 patvirtinto savanoriškos tvarkos atlikimo tvarkos aprašo nustatytų sąlygų ir reikalavimų.


Esminiai Užimtumo rėmimo įstatyme įtvirtinti reikalavimai: praktikantas - darbingas asmuo nuo 16 iki 29 metų (jaunesni kaip 18 metų asmenys turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartį, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą); sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo; bendras sudarytų sutarčių per kalendorinius metus terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai; asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai; įmonė likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigą apie sudarytą savanoriškos praktikos sutartį; asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį; savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą; savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus; savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų; savanoriška praktika yra neatlygintina.

 

Susijusi informacija

Teisės aktai:
1. Mokslo ir studijų įstatymas
2. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl Studento praktinio mokymo sutarties"
3. Darbo kodeksas
4. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas

5. Užimtumo rėmimo įstatymas

6. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo"

 

 

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     www.ilawfirm.lt

 

 

line

Autorius

Dr. Tomas Bagdanskis, advokatas, Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

Paslaugos