Informaciją parengė
Suminė darbo laiko apskaita
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2013.07.30 (atnaujinta 2015.01.26)

 

Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo tikslais darbo įstatymai riboja darbuotojų darbo laiką nustatydami:
1) Maksimalų leidžiamą dirbti laiką; ir
2) Minimalų darbuotojui privalomą turėti poilsio laiką.

 

Normali darbo laiko norma


Normali savaitinė darbo laiko norma Lietuvoje - 40 valandų. Šios darbo valandos gali būti įvairiai paskirstomos per tam tikrą laikotarpį. Toks paskirstymas vadinamas normaliu režimu.  Normalus darbo laikas paprastai suprantamas kaip 8 darbo valandos per dieną dirbant 5 dienas per savaitę, t.y. viso - 40 val.


Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kada dėl nevienodo darbo krūvio pasiskirstymo darbuotojui neįmanoma nustatyti tiksliai 40 valandų per savaitę ar juo labiau - 8 darbo valandų per dieną. Tuomet darbdaviui atsiranda poreikis darbo laiką paskirstyti lanksčiau - nustatant ne konkrečią trukmę per dieną ar savaitę, o bendrą valandų skaičių pvz. per mėnesį ar ilgesnį laikotarpį. Toks režimas ne visada tenkina darbuotoją, nes jo darbo grafikas gali nuolat kisti, todėl sunkiau iš anksto prognozuoti savo darbo grafiką. Todėl iki 2010 m. vasaros lankstus darbo režimas (suminė darbo laiko apskaita) buvo leidžiamas tik išimtiniais atvejais, kai tenkinamos tam tikros sąlygos (nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ir pan.).

 

Suminė darbo laiko apskaita

 

Nuo 2010 m. vasaros darbdaviui leidžiama suminę darbo laiko apskaitą (lankstų režimą) įvesti „esant būtinumui" ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę. Suminės darbo laiko apskaitos esmė - leidimas apskaityti (išdėstyti) darbo laiko normą ilgiau nei per septynias dienas. Tokiu atveju maksimali savaitinė darbo laiko norma dirbant pas tą patį darbdavį gali būti 48 valandos.

 

Suminė darbo laiko apskaita reiškia, jog darbuotojui taikoma ne tradicinė padienė (8 val.) ar savaitinė (40 val.) darbo laiko apskaita, o ilgesnė nei savaitinė darbo laiko apskaita, kai sutarta darbo laiko norma atidirbama per ilgesnį apskaitinį laikotarpį. Tai leidžia darbdaviui lanksčiau organizuoti darbo procesą, o darbuotojui atsiranda galimybė paskirstyti laiką taip, kad atsirastų daugiau laisvų savaitės dienų. Pvz. 40 valandų savaitinę normą galima išdirbti per 4 dienas ir turėti per savaitę 3 poilsio dienas.


Taigi darbdavys, esant būtinumui ir atsižvelgęs į darbuotojų atstovų nuomonę, turi teisę sudaryti lankstų darbo grafiką ir reikalauti, kad darbuotojas dirbtų ilgiau nei 8 valandas per dieną, o ilgiau dirbtą laiką kompensuoti poilsiu kitomis dienomis. Atitinkamai suskaičiavus darbo valandas per nustatytą apskaitinį laikotarpį (pvz., 14 dienų, mėnesį ar 4 mėnesius) negali būti dirbama ilgiau nei vidutiniškai 40 valandų per savaitę. Žodis „vidutiniškai" ir reiškia suminę darbo laiko apskaitą bei leidimą dirbti tam tikrą valandų kiekį per tam tikrą nustatytą apskaitinį laikotarpį. Viršvalandžiais bus laikomos tik tos valandos, kurios viršija vidutinę 40 valandų per savaitę darbo trukmę, apskaičiuotą apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pabrėžtina, jog bet kuriuo atveju negali būti mažinamos minimalios kasdieninio (11 val.) ar kassavaitinio (35 val.) nepertraukiamo poilsio laiko normos.


Aptartas reguliavimas turi išimčių - pvz., kelių transporte, vandens transporte ir kt. (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo").

 

Padienės ir suminės darbo laiko apskaitos grafikų palyginimas

 

 

Patarimai darbdaviui

 

Sudarant darbo sutartį šalys gali aptarti lankstaus darbo laiko režimo sąlygas, o į darbo sutartį tokiu atveju rekomenduojama įrašyti, pvz., jog „Darbuotojui nustatoma vidutinė 40 valandų per 7 dienas darbo trukmė skaičiuojant per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį";

 

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą);

 

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, normaliai dirbama ne daugiau kaip vidutiniškai 40 valandų per 7 dienas;

 

Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

 

Susijusi informacija

 

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

2. Vyriausybės nutarimas „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtinimo"

 

 

 

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     http://www.ilawfirm.lt/  

 

 

 

 

line

Autorius

Artūras Tukleris, teisininkas, Advokatų profesinė bendrija "iLaw"

Paslaugos