Rankpinigiai

Rankpinigiai - pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.

 

Rankpinigiai atlieka šias funkcijas:


1. Mokėjimo - rankpinigiai yra dalis sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui;
2. Įrodomąją - rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties sudarymui įrodyti. Tai reiškia, kad susitarimas dėl rankpinigių yra papildomo pobūdžio: jei nėra pagrindinės sutarties, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių;
3. Užtikrinamąją - rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties įvykdymui užtikrinti. Tai reiškia, kad jei už pagrindinės sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už pagrindinės sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.

 

Tik suma, atitinkanti visas tris funkcijas, gali būti laikoma rankpinigiais. Šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, gali atlikti mokėjimo ir įrodomąją funkcijas (pvz., dėl esamos ar būsimos pagrindinės sutarties). Bet, skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, todėl šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.

 

Pvz.: jei šalys sudaro preliminariąją sutartį, kurioje numatoma ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl daikto pirkimo, tai suma, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui pagal preliminariąją sutartį, bus laikoma avansu, o ne rankpinigiais, nes pagrindinė sutartis dar nesudaryta, todėl ir neįmanoma užtikrinti jos įvykdymo. Taigi nesudarius pagrindinės sutarties pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti avansą, o pardavėjas neturi mokėti pirkėjui dvigubos avanso sumos. Kitaip tariant, rankpinigiai gali būti mokami tik tada, kai sudaryta pagrindinė sutartis. Kitu atveju sumokėta suma bus laikoma avansu.

 

Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma;

 

Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį.

 

 

Šaltinis:
1. Civilinis kodeksas
2. Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius, 2003
3. Teismų praktika