· Konsultacijos
· Teisiniai pagrindai
· Mokesčių sistema
· Atsakymai į klausimus

Darbo sutarties nutraukimas

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-01-01

Darbo sutarties nutraukimo pagrindai

Vienas iš darbo santykių pasibaigimo būdų yra darbo sutarties nutraukimas Darbo kodekse (toliau – DK) numatytais pagrindais:
1) Nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;
2) Nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;
3) Nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;
4) Nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;
5) Mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;
7) Kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

Kas ir kokiais pagrindais gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą?

DarbuotojasDarbdavysBankroto administratorius
DK 54 straipsnisDK 54 straipsnisDK 62 straipsnis
DK 55 straipsnisDK 57 straipsnis
DK 56 straipsnisDK 58 straipsnis
DK 59 straipsnis
DK 69 straipsnis

Darbuotojo atleidimas iš darbo

Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija – bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl atleidžiant darbuotoją labai svarbu laikytis DK nustatytų reikalavimų.

Darbo sutarčių nutraukimo straipsniai, nurodyti DK:

DK StraipsnisPaaiškinimas
54 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
55 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
56 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
57 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
58 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės
59 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
60 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios
62 straipsnisDarbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju
63 straipsnisGrupės darbuotojų atleidimas
69 straipsnisTerminuotos darbo sutarties pasibaigimas
80 straipsnisLaikinojo darbo sutarties pasibaigimas
92 straipsnisProjektinio darbo sutarties pasibaigimas
95 straipsnisDarbo vietos dalijimosi darbo sutarties pasibaigimas
99 straipsnisDarbo keliems darbdaviams sutarties pasibaigimas
104 straipsnisDarbo sutarties pasibaigimas *(su juridinio asmens vadovu)

Toliau detaliau aptariami praktikoje dažniau pasitaikantys straipsniai, reglamentuojantys darbuotojo atleidimą iš darbo.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 str.)

Šis darbo sutarties nutraukimo būdas yra vienas iš priimtiniausių, nes šalys yra laisvos susitarti dėl atleidimo sąlygų, todėl praktikoje kyla mažiausiai ginčų dėl šio darbo sutarties nutraukimo būdo. DK 54 str. numato tokią procedūrą:
1) Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais;
2) Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas;
3) Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Nutraukiant sutartį šalių susitarimu DK nenustato įspėjimo termino ar kitaip nereguliuoja atleidimo datos nustatymo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojui gali būti mokama išeitinė išmoka, kurios dydžio nereglamentuoja DK, todėl šalys yra laisvos tartis dėl išeitinės kompensacijos dydžio.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.)

Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, (išskyrus atvejį, kai pareiškimas atšaukiamas) ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)

Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu:
1) Darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
2) Darbuotojui 2 mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
3) Darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
4) Pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Svarbu pažymėti, kad nutraukiant darbo sutartį DK 56 str. straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.)

Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:
1) Darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) Darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal DK 57 str. 5 d. numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) Darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
4) Darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
5) Teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Svarbu pažymėti, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki 5 darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) Kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) Kurie augina daugiau kaip 3 vaikus (įvaikius) iki 14 metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55% darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) Kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) Kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 metai;
5) Kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) Kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.
Reikia atkreipti dėmesį, kad 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje kvalifikaciją.

Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu 2 mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš 1 mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus, – prieš 2 savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.)

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Priežastis nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 str. gali būti:
1) Šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;
2) Per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
1) Neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;
2) Pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas;
3) Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas;
4) Priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;
5) Tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;
6) Darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;
7) Kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pažymėtina, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki 2 metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia (DK 59 str.)

Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 str. 1 d., įspėjęs prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo sutartis DK 59 str. pagrindu negali būti nutraukta dėl diskriminacinių motyvų: dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios (DK 60 str.)

Darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo:
1) Kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo;
2) Kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas;
3) Kai darbuotojo iki 16 metų vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;
4) Kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra;
5) Į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas;
6) Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo kontrolę, kompetentingo pareigūno reikalavimu, jeigu nustatomas užsieniečio nelegalaus darbo atvejis;
7) Kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Darbdavys, gavęs vieną iš ką tik išvardintų priežasčių patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. DK 60 str. 1 d. 5 p. nustatytu atveju nepriėmus sprendimo nurodytu laiku, priežastis nutraukti darbo sutartį laikoma pasibaigusia.

60 str. 1 d. 4, 5 ir 7 p. nustatytais atvejais darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (LR DK 62 str.)

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos.

Per 3 darbo dienas arba DK 63 str. 1 d. nurodyto grupės darbuotojų atleidimo atveju – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys. Įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus 5 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo registruotąja pašto siunta darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu darbuotojo nurodytu (darbdaviui žinomu) adresu dienos arba nuo perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) dienos, jeigu, įteikus įspėjimą elektroninių ryšių priemonėmis, įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės šią informaciją išsaugoti.

Atleidžiant darbuotojus dėl darbdavio bankroto DK 57 str. 7 d. ir 64 str. 4 d. nuostatos dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų taikymo ir DK nustatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai netaikomi.

DK 62 str. 2 d. numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Grupės darbuotojų atleidimas (DK 63 str.)

Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.), darbdavio valia (DK 59 str.) ar darbo sutarties šalių susitarimu (DK 54 str.), kurį inicijuoja darbdavys, per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį arba kai dėl darbdavio bankroto (DK 62 str.) numatoma atleisti iš darbo:
1) 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 20 iki 99 darbuotojų;
2) Ne mažiau kaip 10% darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 299 darbuotojų;
3) 30 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra 300 ir daugiau darbuotojų.

Apskaičiuojant nurodytą nutraukiamų darbo sutarčių skaičių, skaičiuojamas ne mažiau kaip 5 darbuotojų darbo sutarčių nutraukimas. Grupės darbuotojų atleidimu nelaikomi atvejai, kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo suėjus darbo sutarties terminui. Apskaičiuojant dėl darbdavio bankroto numatomų atleisti darbuotojų skaičių, vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas remiantis teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo arba kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo dienos duomenimis.

Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu DK numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo.

Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki darbo santykių pasibaigimo, bet ne vėliau kaip įspėdamas grupės darbuotojus apie jų atleidimą. Darbdavys tokio pranešimo kopiją, o darbdavio bankroto atveju – pranešimą apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą pateikia darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, kuri gali pateikti Užimtumo tarnybai savo pastabas ir pasiūlymus. Apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbdavio bankroto Užimtumo tarnybai ir darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai turi būti pranešta ne vėliau kaip įspėjant grupės darbuotojus apie jų atleidimą.

Darbo sutartis negali būti nutraukta pažeidus pareigą pranešti Užimtumo tarnybai, darbo tarybai ar darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbo taryba ar su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.

Darbdavio bankroto atveju DK 63 str. 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl konsultavimosi su darbo taryba ar darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga netaikomos.

Terminuotos darbo sutarties pasibaigimas (DK 69 str.)

Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus DK 69 str. 2 d. nurodytą atvejį. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui, išskyrus žemiau nurodytą atvejį.

Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip 1 metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip 3 metus, – ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už 5 ar 10 darbo dienų.

Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip 2 metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį (DK 64 str.)

Jeigu DK ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį darbuotojui perduodamas nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą, įspėjimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

Jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.

Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.

Darbuotojo prašymu įspėjimo termino laikotarpiu jam turi būti suteikta ne mažiau kaip 10% buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurio metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Šalims susitarus dėl didesnės negu 10% buvusios darbo laiko normos, šios darbo laiko dalies apmokėjimas yra sprendžiamas šalių susitarimu.

Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas (65 str.)

Pagal DK 65 str., jeigu DK ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Toks sprendimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytą dieną, išskyrus DK 65 str. 6 d. nurodytus atvejus.

Kai DK nustato terminą priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o darbdavys per šį terminą nepriima sprendimo nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad darbo sutartis nenutraukta. Vėliau darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais pagrindais ir tvarka.

Pažymėtina, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui.

Darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe arba kai darbuotojui neleidžiama tą dieną dirbti.

Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar 2 mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus 2 mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Sodrai.

Jeigu yra darbuotojo prašymas, darbdavys per 10 dienų privalo jam išduoti pažymą apie darbuotojo vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą, taip pat gautą darbo užmokestį.

Mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas įforminamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Darbo sutarties nutraukimo apribojimai (DK 61 str.)

Kalbant apie darbo sutarties nutraukimą, svarbu paminėti apribojimus, kurie yra nustatyti DK 61 str.:
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta DK 61 str. 1 d., pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus. Jeigu darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos arba atostogos vaikui prižiūrėti laikotarpiu, iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki 3 metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 str.). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (DK 59 str.).

Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Jeigu darbuotojas, pasibaigus DK 61 str. 4 d. nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama DK V skyriuje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

Išmokos nutraukiant darbo sutartį

DK 146 str. 2 d. nustato reikalavimą, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Šioje vietoje reiktų pabrėžti, kad tokį susitarimą būtina sudaryti raštu, kiek įmanoma tiksliau apibrėžiant atsiskaitymo sąlygas. DK 146 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbdaviui taip pat svarbu laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes DK 147 str. 2d. numato, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Atsiskaitymo su darbuotoju dieną darbdavys privalo sumokėti visas darbuotojui priklausančias pinigines sumas:
1) Priklausantį darbo užmokestį už išdirbtą laikotarpį;
2) Darbo užmokesčio skolą ir delspinigius (tuo atveju, jei darbdavys yra skolingas darbuotojui);
3) Kompensaciją už nepanaudotas atostogas (jei jos nebuvo suteiktos atleidžiant darbuotoją);
4) Išeitinę išmoką;
5) Kitas sumas.

Išeitinė išmoka

Nutraukus darbo sutartį pagal pagal tam tikrus DK straipsnius, darbuotojui priklauso išeitinė išmoka.

Atleidimo pagrindasIšeitinės išmokos dydis
DK 56 straipsnisDviejų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka
DK 57 straipsnisDviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka
DK 59 straipsnisNe mažesnė kaip šešių mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka
DK 60 straipsnis 1 d. 4,5 ir 7 p.Vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
DK 62 straipsnis 2 d.Dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbuotojo darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka
DK 69 straipsnisVieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus).
DK 95 straipsnisPusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka
DK 104 straipsnisVieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (yra išimčių)

Pažymėtina, kad nutraukiant darbo sutartį pagal DK 54 str. (šalių susitarimu) darbdavys su darbuotoju gali tartis dėl išeitinės išmokos mokėjimo, jeigu nori.

Išeitinės išmokos apskaičiavimas (Mėnesio vidutinis darbo užmokestis)

Mėnesio vidutinis darbo užmokestis išmokant išeitinę kompensaciją apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį (arba vidutinį valandinį darbo užmokestį) iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką).

Pastaba: Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Susijusi informacija

Parengta remiantis

1. Darbo kodeksas; e-seimas.lrs.lt
2. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. A1-767 “Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo” e-seimas.lrs.lt

Reikalinga profesionali konsultacija?

Vis dar turite klausimų? Mes pasiruošę Jums padėti!