· Konsultacijos
· Teisiniai pagrindai
· Mokesčių sistema
· Atsakymai į klausimus

Vidutinis darbo užmokestis

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-08-04. Aktualumas peržiūrėtas 2021-01-05

Kas yra ir kam naudojamas VDU

Pagrindinis vidutinio darbo užmokesčio (toliau – “VDU”) skaičiavimo tikslas – teisingai apskaičiuoti su darbuotojo darbu susijusias jo pajamas, pagal kurias mokamos įvairios garantinės išmokos ar atsilyginama tarp šalių kitais įstatymo numatytais atvejais.

Įstatymas nustato, kad darbuotojo VDU imamas kaip pagrindas skaičiuojant darbo užmokestį už darbuotojo atostogas, ligos pašalpą už 2 pirmas ligos dienas, prastovą, kompensaciją už pasyvų budėjimą namuose, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, kompensaciją už papildomas poilsio dienas tėvams (mamadienius ir tėvadienius) ir kt.

Kokios lėšos įskaitomos į VDU

VDU apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 “Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo” patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), paaiškinantis, kas įskaičiuojama į vidutinį darbo užmokestį. Apraše vartojama sąvoka “įmonės darbo (pamainos) grafikas” suprantama kaip darbdavio administracijos darbo grafikas.

Pagal šį aprašą:

3. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:
3.1. Bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius;
3.2. Didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
3.3. Papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3.4. Priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
3.5. Premijos (išskyrus mėnesines premijas, numatytas Aprašo 3.4 papunktyje) ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, išskyrus pinigines išmokas (premijas), mokamas Darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką (profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams) ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę.

Darbuotojams pagal Darbo kodeksą (DK 139 str.) į VDU įskaitoma:
1) Bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
2) Papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) Priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) Priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) Premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

Prastovos ir VDU

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Pažymėtina, kad atitinkamai sutrumpėja ir laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, jei darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbtos prastovos, tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis bus apskaičiuojamas iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių ir gauto darbo užmokesčio, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos skaičiuojant atostoginius.

VDU skaičiavimas

Pagal VDU skaičiavimo tvarkos Aprašą, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:
1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Darbuotojo VDU apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
Pavyzdžiui, darbuotojas eina atostogauti nuo 2020 m. balandžio 1 d. VDU skaičiavimui būtų naudojami 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėnesio darbo užmokesčio duomenys.


2. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.
Pvz.: Darbuotojas dirba pagal įprastą 8 val., 5 d.d grafiką. Jo atleidimo iš darbo data 2020-04-30. Šiuo atveju skaičiuojant VDU būtų įtraukti 2020 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. darbo užmokesčio duomenys.

3. Kai VDU skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio.

4. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Pavyzdžiui, darbuotojas per paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš atostogų pradžią, dirbo 63 dienas ir jam priskaičiuotas 6782.61 EUR darbo užmokestis. Skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį reikia padalinti priskaičiuotą darbuotojo arbo užmokestį 6782.61 EUR iš faktiškai dirbtų dienų, t.y. iš 63. Gauname, kad vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 107.66 EUR.

DataDarbo užmokestisDarbo dienų skaičius
2020 m. Sausis2260.87 EUR22 d.d.
2020 m. Vasaris2260.87 EUR20 d.d.
2020 m. Kovas2260.87 EUR21 d.d.
Iš viso:6782.61 EUR63 d.d.
VDU skaičiavimas 2020 pav 1

5. Vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Pavyzdžiui:

DataDarbo užmokestisDarbo valandų skaičius
2020 m. Sausis915.20 EUR176 d.val.
2020 m. Vasaris832 EUR160 d.val.
2020 m. Kovas868.4 EUR167 d.val.
Iš viso:2615.60 EUR503 d.val.
Valandinio VDU Skaičiavimas 2020 (pav. 2)

6. Vidutinis valandinis darbo užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės.

7. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju – mažiau kaip 6 mėnesius), jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką.
Pavyzdžiui, darbuotojas priimtas į darbą 2020-03-02. Nuo 2020-04-29 nusprendė išeiti iš darbo. Nepanaudotų atostogų likutis 3.22 d.d. Skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas reikalingas VDU, kuris būtų skaičiuojamas remiantis 2020 m. kovo ir balandžio mėnesio darbo užmokesčio duomenimis.
Darbuotojas iš viso dirbo 41 dieną, jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2928.57 EUR.

DataDarbo užmokestisDarbo dienų skaičius
2020 m. Kovas1500 EUR21 d.d.
2020 Balandis1428.57 EUR20 d.d.
Iš viso2928.57 EUR41 d.d.
VDU Skaičiavimas 2020 metais (pav. 3)

Kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimas:

Kompensacija už nepanaudotas atostogas (skaičiavimo pvz)

8. Apskaičiuojant VDU, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
Pavyzdžiui, darbo užmokestis už kasmetines atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, ligos pašalpa už 2 pirmas ligos dienas ir kitos numatytos išmokos.

9. Premijos, nurodytos Aprašo 3.5 papunktyje, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į VDU skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, mokamos už ketvirčio darbo rezultatus ir išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (jei išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra, – pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo vidutinio dieninio darbo užmokesčio ar vidutinio valandinio darbo užmokesčio.

10. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.
Pavyzdžiui, darbuotoja iškart po motinystės atostogų prašo suteikti 2 savaičių kasmetines atostogas. Reikia paskaičiuoti atostoginius už 10 d.d. Šiuo atveju negalime apskaičiuoti VDU imdami 3 paskutinių mėnesių, nes motinystės atostogų metu darbuotoja negavo algos. Dėl to pagal aukščiau nurodytą taisyklę turime skaičiuoti VDU dalindami darbo sutartyje nustatytą atlyginimo dydį iš darbo grafike numatyto darbo dienų skaičiaus.

11. Pagal Aprašą apskaičiuotas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.

12. Apskaičiuojant darbuotojo VDU už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų. Kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis, VDU mokamas pagal tam darbuotojui nustatytą darbo laiko normą

13. Tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro.
Pavyzdžiui, darbuotojas dirbantis įprastu 8 val., 5 d.d. grafiku, atleidžiamas pagal DK 57 str. Jam turi būti išmokėta 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. 2021 m. patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21 darbo diena (252 darbo dienos : 12 mėnesių). Tarkime, kad darbuotojo vienos darbo dienos VDU 107.66 EUR

Išeitinės kompensacijos skaičiavimas:

Išeitinės kompensacijos skaičiavimas 2020 (pvz)

Susijusi informacija

Parengta remiantis

1. Darbo kodeksas; e-seimas.lrs.lt
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 “Dėl Darbo kodekso įgyvendinimo”; www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/76731a705b4711e79198ffdb108a3753/KALeSlaypC
3. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. A1-767 “Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“; e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/fe163d721de811eaadfcfdb735b57421?jfwid=-bgd9ahzcf


Reikalinga profesionali konsultacija?

Vis dar turite klausimų? Mes pasiruošę Jums padėti!