· Konsultacijos
· Teisiniai pagrindai
· Mokesčių sistema
· Atsakymai į klausimus

Įmonės likvidavimas

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2020-01-01

Kas yra likvidavimas

Likvidavimas – tai toks juridinio asmens (JA(1)) pasibaigimas, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems JA. Likvidavimas gali būti:
1. Savanoriškas – visuotinis akcininkų susirinkimas (VAS) priima sprendimą nutraukti JA veiklą;
2. Priverstinis.

Likvidavimo procedūra

1. Priimamas sprendimas likviduoti JA ir paskirti likvidatorių, su juo sudaroma paslaugų teikimo, pavedimo ar darbo sutartis;
2. Sudaromas likvidavimo laikotarpio pradžios balansas;
3. Apie JA likvidavimą skelbiama viešai;
4. Apie JA likvidavimą raštu pranešama JA kreditoriams (jei reikalinga);
5. Ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną apie JA likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui (JAR);
6. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atlieka likviduojamo JA patikrinimą (jei reikalinga);
7. JA išregistruojamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų registro (jei reikalinga);
8. Pateikiamos likvidavimo pradžios mokesčių deklaracijos;
9. Baigiami vykdyti JA sandoriai;
10. Nutraukiamos darbo sutartys su darbuotojais bei su jais atsiskaitoma;
11. Sumokamos socialinio, sveikatos draudimo įmokos, baudos, delspinigiai;
12. Išregistruojamas kasos aparatas;
13. Sunaikinami nepanaudoti specialių apskaitos dokumentų blankai;
14. Atsiskaitoma su kreditoriais;
15. Pateikiamos JA veiklos laikotarpio pabaigos mokesčių deklaracijos;
16. Sumokami likę mokesčiai;
17. Akcininkams paskirstomas likęs JA turtas, surašomi jo perdavimo aktai;
18. Sudaromas ir VMI pateikiamas JA veiklos laikotarpio pabaigos balansas;
19. VMI teikia pranešimą JAR ir likvidatoriui apie JA atsiskaitymą su biudžetu;
20. JA dokumentai atiduodami saugoti archyvui;
21. Uždaromos JA sąskaitos bankuose;
22. Sunaikinamas likviduojamo JA antspaudas;
23. Sudaromas likvidavimo aktas;
24. JAR pateikiamas prašymas dėl JA išregistravimo.

Kas yra likvidatorius

Juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių. Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui. Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo.  Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.

Be kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:
1) Sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;
2) Atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus;
3) Jeigu likviduojama akcinė bendrovė, uždaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą Centriniame vertybinių popierių depozitoriume;
4) Perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
5) Sudaryti bendrovės likvidavimo aktą. Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
6) Pateikti JAR tvarkytojui bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti;
7) Panaikinti bendrovės interneto svetainės adresą, jeigu bendrovė jį turi.

Jei bendrovės likvidavimas trunka ilgiau negu metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą tvirtina VAS. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.
Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Pirmiausia tenkinami likviduojamo JA turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės. Vėliau reikalavimai tenkinami tokia tvarka:
1. Pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;
2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;
3. Trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.
Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.
Likęs likviduojamo JA turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei. Šis turtas apmokestinamas įstatymų nustatyta tvarka. Jei dėl skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, JA turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Likvidavimo trukmė ir išlaidos

Trukmė: vidutinė likvidavimo procedūros trukmė yra 4-6 mėn.

Išlaidos:
1. Registrų centro mokestis;
2. Notaro mokestis;
3. Likvidatoriaus paslaugos (jei reikalinga);
4. Teisinės, buhalterinės apskaitos paslaugos (jei reikalinga).

Svarbu žinoti

1. VAS sprendimas dėl JA likvidavimo priimamas ne mažesne nei 2/3 balsų dauguma. Toks sprendimas gali būti atšauktas tokia pačia balsų dauguma;
2. Sprendimas dėl JA likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamo JA turto;
3. Likviduojamas JA gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su JA veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti JA;
4. VAS negali priimti sprendimo likviduoti nemokų JA. Šiuo atveju taikoma bankroto procedūra;
5. Paaiškėjus, kad likviduojamas JA negalės atsiskaityti su kreditoriais:
a) Likvidatorius privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; arba
b) JA mokestinę nepriemoką gali perimti kitas asmuo, jei VMI su tuo sutinka;
6. Nuo VAS sprendimo likviduoti JA priėmimo dienos JA įgyja likviduojamo JA statusą;
7. Likviduojamo JA dokumentuose, kuriuos jis naudoja santykiuose su kitais asmenimis, turi būti nurodomas jo teisinis statusas “likviduojamas”;
8.  JA turtas gali būti dalijamas akcininkams ne anksčiau kaip praėjus 2 mėn. nuo viešo paskelbimo apie JA likvidavimą;
9.  Jei dėl skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, JA turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais;
10. Likvidavimo metu įprastas mokesčių deklaracijų teikimas nenutraukiamas;
11.  VMI patikrinimas atliekamas ne visais atvejais. Tai priklauso nuo to, ar JA yra PVM mokėtojas, JA veiklos rūšies, laikotarpio, apimties ir pan. Apie patikrinimo būtinumą sprendžia VMI.

Priverstinis likvidavimas

1. Laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas JA, pabaiga. Likus ne mažiau kaip 3 mėn. iki šio laikotarpio pabaigos VAS priima sprendimą dėl JA likvidavimo ir išrenka likvidatorių. Šiuo atveju JA laikomas likviduojamu nuo kitos dienos po įstatuose nurodyto veiklos laikotarpio pabaigos. Likvidavimo procedūras turi teisę inicijuoti akcininkai, o tam tikrais atvejais – valdymo organai bei JAR;
2. Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti JA dėl bankroto;
3. Teismo sprendimas likviduoti JA, jei jo veiklos tyrimo metu paaiškėja, kad JA valdymas yra netinkamas (JA valdymo organai ir / ar jų nariai nevykdo savo pareigų ar vykdo jas netinkamai). JA veiklos tyrimą turi teisę inicijuoti akcininkai, prokuroras, taip pat kiti asmenys, turintys tokią teisę pagal JA steigimo dokumentus ar su JA sudarytus sandorius;
4. JAR tvarkytojo sprendimas likviduoti JA, kai:
a) JA nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio per 12 mėnesių nuo Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo JAR terminų pabaigos;
b) Nesuformuoti JA valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu 6 mėnesius;
c) JA valdymo organų narių ilgiau negu 6 mėnesius negalima surasti JA buveinėje ir jų adresais, nurodytais JAR;
d) JA per 5 metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
e) Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį;
f) Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus JA bankroto bylą ir pavesti inicijuoti JA likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva ir apie tai praneša JAR tvarkytojui.
5. Akcininkų skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu per 6 mėn. po tokio sumažėjimo nenutarta JA reorganizuoti ar pertvarkyti. Atsiradus šiai aplinkybei, JA laikomas likviduojamu. Šiuo atveju likvidavimo procedūras turi teisę inicijuoti akcininkai, o tam tikrais atvejais – valdymo organai bei JAR;
6. Teismo sprendimas JA steigimą pripažinti negaliojančiu, kai:
a) Visi JA steigėjai buvo neveiksnūs arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;
b) Nebuvo sudaryti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos JA steigimo taisyklės;
c) Tikrieji JA steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;
d) Nebuvo suformuotas minimalus įstatinis kapitalas;
e) JA dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, įstatinio kapitalo, akcininkų asmeninių įnašų dydis.
Visais šiais atvejais JA likvidavimo procedūras teisme turi teisę inicijuoti akcininkai, valdymo organai bei prokuroras.
____________________
1 Aptariamos nuostatos, su tam tikromis išimtimis, taikomos visų teisinių formų JA, tačiau, siekiant aiškumo, toliau bus remiamasi uždarosios akcinės bendrovės (UAB) likvidavimo pavyzdžiu.

 

Susijusi informacija

Parengta remiantis

Reikalinga profesionali konsultacija?

Vis dar turite klausimų? Mes pasiruošę Jums padėti!