Franšizės sutartis
Franšizės sutarties kompleksiškumas neretai sukelia daug teisinių problemų, kurioms siekiant užkirsti kelią, būtina pasitelkti kompetentingus specialistus. Pažymėtina, kad patyrusių teisininkų pagalba turėtų remtis tiek franšizės gavėjai, tiek franšizės davėjai. Kompetentingas franšizės sutarties peržiūrėjimas ir jos teisinė analizė ypač yra aktualūs franšizės gavėjui, kadangi tarptautinėje praktikoje paprastai franšizės sutarties projektą rengia franšizės davėjo pasamdyti teisininkai, todėl neretai šios sutartys neužtikrina franšizės gavėjo ir davėjo interesų pusiausvyros.
Franšizės sutartis – tai konsensualinis civilinis kontraktas, kuriuo viena šalis (teisių turėtojas arba franšizės davėjas) tam tikram terminui arba neterminuotai įsipareigoja suteikti visas sutartas teises franšizės gavėjui ir padėti vykdyti su verslu susijusią veiklą, o kita šalis (naudotojas arba franšizės gavėjas) gauna teisę verstis tam tikru verslu bei įgyja pareigą mokėti už franšizės sutartimi suteiktas teises.
Tinkamai šalių ketinimus apibrėžiančios franšizės sutarties sąlygos ne tik gali padėti išvengti ateityje įvairių ginčų, bet ir leisti sėkmingai plėtoti verslą abiem sutarties šalims. Nepriklausomai nuo to, ar franšizė yra prekių platinimo, ar verslo formato, sutartis bus kompleksinė ir apims daugelį aspektų, kurių reikalingos patirties neturintis verslininkas gali neįvertinti bei neįtraukti į sutartį. Franšizės sutartimi šalys turi ne tik aiškiai įtvirtinti franšizės sutarties objektą, numatyti atlyginimą bei jo mokėjimo tvarką, šalių įsipareigojimus, sutarties nutraukimo ir atnaujinimo sąlygas. Sutartyje taip turi būti įtvirtinta franšizuojamo verslo vystymo tvarka, prekės ženklo naudojimo sąlygos bei tvarka, marketingo, personalo apmokymo, konfidencialumo bei nekonkuravimo apribojimai tam tikram laikui tam tikroje teritorijoje bei daugelis kitų aspektų.
Kaip jau minėta, franšizės sutartys praktikoje dažniausiai yra rengiamos franšizės davėjo teisininkų. Todėl akivaizdu, kad tokia sutartis paprastai užtikrins tik vienos šalies, t.y. paties franšizės davėjo teises ir interesus. Tokiu atveju prieš pasirašant sutartį franšizės gavėjui reikėtų būti ypatingai atsargiam ir kreiptis pagalbos į kvalifikuotus specialistus, kurie ne tik nurodys nepalankias franšizės gavėjui sutarties sąlygas, tačiau taip pat įvertins iš jų galinčias kilti problemas ir pagrindines rizikas. Akivaizdu, kad pasitelkiant tokių specialistų patirtį ir žinias galima daug efektyviau vesti derybas ir konkrečiu atveju pasiekti optimalų rezultatą.
Nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja franšizės gavėjo ir davėjo santykius, labai svarbu sutartimi aiškiai susitarti dėl dispozityvių įstatymo normų taikymo, kurios palieka šalims laisvę pasirinkti priimtiniausias sąlygas.. Kaip pavyzdį galima nurodyti LR CK 6.770 straipsnio 2 dalį, kuri įtvirtina svarbias franšizės davėjo pareigas (pvz., nuolat teikti gavėjui techninę ir konsultacinę pagalbą, apmokyti darbuotojus ir t.t.). Nepaisant to, ši nuostata palieka šalims teisę sutartimi susitarti kitaip. Būtent dėl tos priežasties franšizės sutartimi, atsižvelgiant į šalių ketinimus, būtina aiškiai susitarti dėl aktualių dispozityvių įstatymo nuostatų tinkamo ir teisingo taikymo.
Taip pat nemažai problemų abiem franšizės sutarties šalims gali sukelti LR CK nuostata dėl naudotojo teisės sudaryti franšizės sutartį naujam terminui. LR CK įtvirtina pakankamai neapibrėžtą nuorodą į „naudotojo tinkamą vykdymą“, t.y. situaciją, kuomet sutartį tinkamai vykdęs franšizės gavėjas turi teisę sudaryti sutartį tokiomis pat sąlygomis naujam terminui. Šiuo atveju franšizės gavėjui, ketinančiam atnaujinti franšizės sutarties terminą jam pasibaigus, ypatingai svarbu apsisaugoti nuo minėtą Civilinio kodekso straipsnį detalizuojančių sutarties nuostatų. Pavyzdžiui, franšizės davėjas gali numatyti, kad bet kokios pretenzijos franšizės gavėjui pareiškimas sutarties galiojimo laikotarpiu nebus laikomas tinkamu sutarties vykdymu. Taip pat ir franšizės davėjui yra svarbu sutartimi konkretizuoti šią nuostatą, kad apsisaugotų nuo automatinio sutarties pratęsimo su netinkamu franšizės gavėju.
Taigi akivaizdu, kad rengiant franšizės sutartį, tiek franšizės gavėjas, tiek franšizės davėjas, siekdami išvengti iš sutarties kylančių įvairių galimų ginčų, turėtų pasitelkti į pagalbą kompetentingus teisininkus, kurie franšizavimo srityje turi reikalingą patirtį ir žinias. Franšizės sutarties kompleksiškumas suponuoja poreikį šias sutartis rengti kvalifikuotam ir patyrusiam specialistui, kuris galėtų užtikrinti franšizės gavėjo ir davėjo interesų pusiausvyrą. Akivaizdu ir tai, kad sutarties rengimui ir jos derinimui skirtos išlaidos ateityje gali padėti išvengti daug didesnių finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti dėl netinkamai ir neprofesionaliai parengtos franšizės sutarties. Taip pat reikia turėti omeny, kad teisininkai suteikia konsultacijas susijusias su franšizės sutarties parengimu ir tobulinimu, bet prieš kreipiantis į teisininkus, būtina turėti aiškiai suformuluota franšizės verslo modelį.