Informaciją parengė
Minimalus darbo užmokestis
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, atnaujinta 2015.01.26

 

 

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, yra taikoma minimaliojo darbo užmokesčio koncepcija, kurios esmė yra ta, kad valstybė nustato tam tikrą darbuotojui mokamo darbo užmokesčio minimalų dydį, kurį, neatsižvelgiant į darbo pobūdį, visais atvejais privalo mokėti darbdavys.

 

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 187 straipsnis nustato, kad Vyriausybė trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą, o kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti ir didesni minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.

 

Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius dydžius, todėl darbdavys neturi teisės remdamasis jokiomis (tiek objektyviomis, tiek subjektyviomis) priežastimis šio minimalaus užmokesčio sumažinti.

 

Minimalus mėnesinis darbo užmokestis

 

2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio" Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2015 m. sausio 1 dienos nustatė minimalų alogos dydį -  300 EUR.

 

Minimalus valandinis atlygis

 

Aukščiau minėtu nutarimu Vyriausybė nustatė ir minimalaus valandinio atlygio dydį, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 1,82 EUR.

 

Minimalus darbo užmokestis dirbantiems ne visą darbo laiką

 

Darbuotojo ir darbdavio susitarimu bei kitais DK 146 straipsnyje numatytais pagrindais gali būti nustatomas ne visas darbo laikas sumažinant savaitės darbo dienų skaičių arba sutrumpinant darbo dieną (pamainą), arba darant ir viena, ir kita. Pagal DK 196 straipsnį ne visas darbo laikas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą. Tai reiškia, kad galimi ir tokie atvejai, kai darbuotojas gauna mažesnį nei 300 EUR darbo užmokestį. Pavyzdžiui, darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas dirba 4 valandas per dieną, 20 valandų per savaitę, t.y. nustatytas ne visas darbo laikas, todėl jam gali būti mokamas 150 EUR mėnesinis darbo užmokestis (300:2=150). Taigi darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl minimalaus valandinio atlygio arba minimalios mėnesinės algos mokėjimo už faktiškai darbuotojo dirbtą laiką ar atliktą darbą, jeigu yra nustatomas ne viso darbo laiko režimas.

 

Susijusi informacija 

 

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

2. Vyriausybės nutarimas "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo"

 

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     www.ilawfirm.lt

 

 

line

Autorius

Dr. Tomas Bagdanskis, advokatas, Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

Paslaugos