Informaciją parengė
Viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio ir švenčių dienos
Turinys

Straipsnis parašytas remiantis teisės aktais, galiojusiais 2011.12.22 (atnaujinta 2015.02.05)

 

Viršvalandžiai

Kas yra viršvalandžiai?

 

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - „DK") 150 str. viršvalandiniu darbu yra laikomas:
1. Darbo laikas, viršijantis 40 valandų kassavaitinio darbo laiko trukmę (LR DK 144 str. 1 d.);
2. Darbo laikas, viršijantis sutrumpintą darbo laiką (LR DK 145 str.);
3. Darbo laikas viršijantis ne visą darbo laiką (LR DK 146 str.);
4. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo laikas, per apskaitinį laikotarpį viršijantis nustatytą kassavaitinį ar sutrumpintą darbo valandų skaičių (LR DK 149 str. 1 d. ir 2 d.).

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigūnų sąrašas turėtų būti nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Taip pat patartina numatyti darbo sutartyje, kad darbuotojas yra administracijos pareigūnas.

 

Viršvalandžių apmokėjimas

 

Remiantis DK 193 straipsniu, už viršvalandinį darbą turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.

 

Kai viršvalandžiai dirbami švenčių ir (arba) poilsio dienomis ne pagal grafiką, už tokį darbą mokama ne mažiau kaip dvigubai. Jeigu viršvalandžiai dirbami pagal grafiką poilsio dieną, už tokį darbą apmokama ne mažiau kaip pusantro vidutinio darbo užmokesčio.

 

Kada gali būti skiriami viršvalandžiai?

 

Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandžius tik šiais atvejais:
1. Išimtiniais atvejais, kurie nustatyti DK 151 straipsnyje (7 atvejai);
2. Gavęs rašytinį darbuotojo sutikimą;
3. Gavęs rašytinį darbuotojo prašymą.

 

Viršvalandžių trukmė

 

Viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip 180 valandų per metus (DK 152 str. 1 d.).

 

Maksimali darbo savaitės trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnė nei 48 valandos per savaitę (DK 144 straipsnio 3 dalis). Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (DK 149 straipsnio 1 dalis).

 

Darbo kodeksas darbdaviui nustato pareigą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.

 

Patarimai darbdaviui

 

1. Įsitikinti, ar nėra absoliutaus draudimo dėl viršvalandžių (t.y. viršvalandžių negalima skirti dirbti: jaunesnių kaip aštuoniolikos metų asmenų; asmenų, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius; kitais įstatymų ir kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais (DK 150 str. 3 d.).
2. Įsitikinti, ar darbuotojas nepatenka į tas kategorijas darbuotojų, kuriems galima skirti viršvalandinius darbus tik jų sutikimu: nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys, krūtimi maitinančios moterys; darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų; darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų; neįgalūs asmenys (DK 150 str. 4 d.).
3. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apyskaitą (DK 152 str. 2 d.) ir užtikrinti teisingą darbo užmokestį - t.y. už viršvalandinį darbą mokėti ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio (DK 193 str.).
4. Sudaryti įmonėje dirbančių administracijos pareigūnų sąrašą ir į jį įtraukti darbuotojo pareigybę (pvz. direktorius, direktoriaus pavaduotojas). Tokių pareigų sąrašas turi būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse. Taip pat patartina numatyti ir darbo sutartyje, kad darbuotojas yra administracijos pareigūnas.

 

Darbas naktį

Naktinis darbas

 

Naktiniu darbu laikomas darbas, jeigu bent trys darbo valandos tenka nakties laikui (nakties laikas - 22.00 - 6.00 val.). Naktinis darbo laikas yra trumpinamas viena valanda, t.y. maksimali darbo pamainos naktį trukmė yra septynios valandos (DK 154 str. 2 d.), išskyrus tuos atvejus, kada yra nepertraukiama gamyba arba kai pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas dirbti naktį, pvz., naktiniu sargu ar budėtoju patalpose.

 

Apmokėjimas už darbą naktį

 

Už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro valandinio atlygio. Pažymėtina, kad visos pamainos pripažinimas naktiniu darbu turi įtakos tik sutrumpinant darbo laiką, o darbo užmokestis naktiniu tarifu mokamas tik už faktiškai naktį dirbtas valandas.

 

Darbo naktį ribojimai

 

Kadangi darbas naktį susijęs su padidėjusiu pavojumi sveikatai, DK 154 str. 3 d. nustato absoliučius draudimus darbui naktį skirti:
1. Asmenis iki 18 metų;
2. Darbuotojus, kuriems dirbti naktį neleidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

 

DK 154 str. 4 d. numato galimybę darbui naktį skirti tam tikros kategorijos asmenis, tačiau tik esant jų sutikimui:
1. Neįgaliuosius, jeigu jiems dirbti nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada;
2. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris, krūtimi maitinančias moteris;
3. Darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, darbuotojus, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

 

Poilsio ir švenčių dienos

Poilsio dienos

 

Paprastai darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis, t.y. šeštadieniu ir sekmadieniu, tačiau įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena - sekmadieniu.

 

Išimtiniai poilsio dienų nustatymo atvejai:
1. Kai bendrą poilsio dieną reikia aptarnauti gyventojus (miesto transportas, sveikatos priežiūros įstaigos, energijos tiekimo įmonės, teatrai, muziejai ir kt.), poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija.
2. Kai sustabdyti darbo negalima dėl techninių gamybos sąlygų arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus.
3. Tam tikrose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų (Pvz. transportas, energetika).

 

Švenčių dienos

 

DK 162 straipsnyje pateikiamas baigtinis šventinių dienų sąrašas, kuriomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama:
1. sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną;
2. vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3. kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4. sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5. gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną;
6. pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną;
7. pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną;
8. birželio 24-ąją - Rasos ir Joninių dieną;
9. liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
10. rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
11. lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną;
12. gruodžio 24-tąją - Kūčių dieną;
13. gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.

 

Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis

 

Nepriklausomai nuo to, ką darbo sutarties šalys susitarė darbo sutartyje dėl darbo apmokėjimo sąlygų, tuo atveju, kai darbuotojas dirbs poilsio arba švenčių dieną ir jeigu šis jo darbas nebus numatytas pagal grafiką, darbdavys už jį privalės mokėti ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu suteikti jam per mėnesį kitą poilsio dieną arba prie kasmetinių atostogų pridėti papildomą dieną ir už minėtas dienas mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (DK 194 str. 1 d.).
Jei darbo grafike numatyta dirbti poilsio dieną (visiems dirbantiems ne pagal grafiką tai būtų šeštadienis ir sekmadienis, esant 5 darbo dienų savaitei, ir sekmadienis, esant 6 darbo dienų savaitei), mokėti padidintą atlygį už šį darbą neprivaloma, nes darbo grafike turi būti nustatomos poilsio dienos kitomis savaitės dienomis.

 

Darbo poilsio ir švenčių dienomis ribojimo išimtys

 

Paprastai dirbti poilsio ir švenčių dienomis yra draudžiama, t.y. leidžiami tik DK aiškiai numatyti darbai:
1. Darbai, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos);
2. Darbai, būtini gyventojams aptarnauti;
3. Neatidėliotini remonto ir krovos darbai.

 

DK numato reikalavimą gauti darbuotojo sutikimą dirbti poilsio ar švenčių dienomis, jei šis darbuotojas yra:
1. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris;
2. Darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų; darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
3. Asmuo iki 18 metų.

 

Susijusi informacija

Teisės aktai:

1. Darbo kodeksas

 

 

iLAW logo

 

Advokatų profesinė bendrija „iLAW" gali Jums padėti visais darbo teisės klausimais.
Susisiekite:    +370 5 24 876 70    info[et]ilawfirm.lt     http://www.ilawfirm.lt/

 

 

line

Autorius

Dr. Tomas Bagdanskis, advokatas, Advokatų profesinė bendrija „iLAW“

Paslaugos